Patiriantiems skausmą ar judėjimo sutrikimus
Tikrai ne paslaptis, kad sėdimas darbas, ydingi įpročiai, nuolatinė įtampa ir mažas fizinis aktyvumas prisideda prie tam tikrų sveikatos problemų: kaklo ir pečių juostos, juosmens skausmų, stuburo išvaržų, kojų, pėdų skausmų, galiausiai - judėjimo apribojimų. Tačiau su tinkama sporto užsiėmimų sistema galima šiuos negalavimus įveikti ir jaustis nevaržomai.
Tokio tipo reabilitacijoje specializuojuosi jau daugiau kaip 11 metų ir padėjau ne vienai dešimčiai klientų tiesiogine to žodžio prasme atsistoti ant kojų. Anksčiau ilgai sėdėti negalėjęs žmogus, dabar gali vairuoti automobilį, motociklą ar dviratį ir leistis į ilgas keliones. Į nugalėtojų penketuką sunkiai patenkantis sportininkas – vėl oriai lipa ant pakylos. Plokščiapadystę turintis jaunuolis keliauja į žygius be pėdų ir kelių skausmų, o pėdos skliautas po truputį formuoja vis ryškesnę arką. Tai tik keli mano klientų pavyzdžiai.
Kaip atrodo reabilitacija?
Medicininėje reabilitacijoje dažniausiai vadovaujamasi nusistovėjusiais principais. Dėl skiriamo individualaus dėmesio stokos yra pasirenkamos pakankamai konservatyvios gydymo priemonės, palaipsniui mažinančios simptomatiką, bet ne problemos priežastis. Nors galimai pažeistos vietos apgydomos, tačiau funkciškai jos apeinamos. Žmogaus kūnas susikuria tam tikras kompensacijas stipriųjų vietų sąskaita taip apeidamas pažeistą zoną.
Šios kompensacijos jums leidžia nejausti skausmo ir apribojimų, bet senstant ir toliau vystantis ydingiems įpročiams, traumos atsinaujina ir atsiranda naujos būtent kompensacinėse grandyse. Žmogaus kūnas turi daugiau kaip pusseptinto šimto raumenų, todėl kompensacijų geba sukurti labai daug. Kompensacijos nėra pritaikytos ilgą laiką dirbti už pažeistas zonas, tad palaipsniui nustoja gelbėti.
Mano darbo metodai yra paremti progresyviu treniravimu. Treniruočių metu taikome į pažeistas, silpnas, jautrias vietas tam, kad jas sustiprintume ir užtikrintume, kad ateityje jos atlaikys bet kokį krūvį ar netikėtą situaciją.
Treniruočių metu keliu tris pagrindines užduotis:
1. silpnąsias vietas įdarbinti, grąžinti pilną jų funkciją.
2. nuimti perteklinius krūvius nuo kompensacinių grandžių, grąžinti jų anatomines funkcijas.
3. paruošti kūną taip, kad net priverstinai nutraukus užsiėmimus, ilgą laiką turėsite „šarvus“.
Reabilituojamai zonai reikalingas tikslinis krūvis. Parenkami pratimai visiškai minimizuoja rizikas kaip nors susižaloti. Atsiranda laikinas „draudžiamų“ judesių sąrašas, kuris nuolat kinta, kol galiausiai ištuštėja. Treniruotės metu nuolat įeiname į diskomforto zonas tol, kol galiausiai tokių visai nebelieka. Kelias nėra lengvas, todėl klientas paruošiamas ir psichologiškai. Sėkmingos reabilitacijos raktas: „žingsnis į priekį, du – atgal, trys į priekį“. Visada judėsite į priekį, nors retkarčiais bus sunku.
Pirmieji susitikimai yra skirti įvertinti dabartinę situaciją: medicinines anamnezes, žmogaus laikyseną, eiseną, motoriką, ribojimus, kokių turi nusiskundimų, skausmų bei kaip atlieka bazinius pratimus. Taip pat aptariama, koks jo darbo pobūdis, laisvalaikis, poilsis, kokie įpročiai gali padėti arba trukdyti reabilitacijoje. Pagal tai įvertinama jo būklė ir sudaromas dinamiškas treniruočių planas.
Reabilitacijos metu atliekame įvairaus spektro pratimus: inervacijos formavimo, izoliacinius (skirtus suvesti balansą), funkcinius, galiausiai - jėgos, ištvermės, bazinius. Pratimai yra parenkami pagal jūsų būklę, įpročius ir problemines zonas laikantis esminių ciklavimų, siekiant maksimalaus treniruotumo progreso.
Kiekvienam klientui yra sudaromas individualus, jam tinkantis treniruočių planas, kad pasiektume maksimalaus rezultato. Kiekvieną treniruotę koreguoju planą pagal asmens savijautą, išlaikant didesnįjį ciklą, bet sukuriamas papildomas bangavimas mažesniame, kuris suteikia dar daugiau efektyvumo. Jeigu į treniruotę ateinate susukta nugara, braukiame suplanuotus pratimus ir darome tai, kas jums padėtų vėl atgauti mobilumą, bet po to spaudžiame kitoje vietoje. Šių treniruočių tikslas taip pat yra išmokyti žmogų taisyklingų įpročių bei atpažinti, kokie pratimai padeda skirtingose situacijose.
Rekomenduojamas treniruočių kiekis
Reabilitacijos metu individualios treniruotės įprastai vyksta tris kartus per savaitę: pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais. Galimos ir kitos kombinacijos, kuomet tarkime dvi dienas dirbame, dieną ilsimės, dieną dirbame, dvi ilsimės. Arba tris dienas dirbame, bet po to keturias ilsimės. Treniruočių ciklai derinami pagal mėnesio mezo ciklą, taigi visi užsiėmimų variantai bus maksimaliai efektyvūs.
Pirmieji ryškesni rezultatai yra pajuntami po kelių mėnesių. Taip etapais dirbame tol, kol nebelieka jokių balanso, jėgos ir mobilumo apribojimų. Vėliau galima kelti kitus tikslus, pavyzdžiui, auginti raumenų masę, pasirengti varžybom, padailinti kūno linijas ir pan. Pagal žmogaus problematiką ir progresą yra maždaug numatoma, kiek laiko truks reabilitacija. Reabilitacija gali trukti nuo 6 iki 36 mėnesių, tačiau kiekvienas atvejis vertinamas individualiai.